Šių metų gegužės 28 d. įsigaliojo Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo bei Civilinio kodekso pakeitimai, kurie aktualūs elektroninių parduotuvių savininkams. Šių įstatymų pakeitimai yra susiję su į Lietuvos teisę perkelta vadinamąja „Omnibus“ direktyva, kuri dėl numatytų baudų dydžių kartais įvardinama kaip vartotojų teisių apsaugos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
Apie kokius įstatymų pasikeitimus turėtų žinoti visi elektroninių parduotuvių savininkai?
Dažnai rinkdamiesi prekes ar paslaugas vartotojai priima sprendimus remdamiesi kitų vartotojų atsiliepimais. 2021 m. Europos Sąjungos vartotojų teisių apsaugos institucijos atliko internete paliekamų vartotojų atsiliepimų vertinimą pasirinktuose tinklalapiuose, jo metu nustatė, jog beveik dviejuose trečdaliuose iš vertintų tinklalapių palikti vartotojų komentarai kėlė abejonių dėl autentiškumo, pavyzdžiui, buvo labai seni.
Nuo gegužės 28 d. interneto tinklalapiai, taigi ir elektroninės parduotuvės, kurie vartotojams leidžia susipažinti su kitų vartotojų komentarais, turi pateikti informaciją, ar ir kaip jie užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo prekę ar paslaugą, pavyzdžiui, leisti komentarus palikti tik registruotiems vartotojams, kurie tikrai įsigijo prekę ar užsisakė paslaugą.
Be to, yra atvejų, kai verslas sumoka ar kitaip skatina palikti teigiamus atsiliepimus (vertinimus) apie juos ar samdo įmones, kurios užsiima tokių atsiliepimų pateikimu. Pavyzdžiui, dažnai elektroninėse prekyvietėse vartotojų vertinimai bei jų skaičius yra svarbūs prekiautojų reitingui joje, tad prekiautojai yra linkę „pirkti“ teigiamus atsiliepimus. Tokie veiksmai yra vertinami kaip nesąžininga komercinė veikla, kuri yra draudžiama.
Iš esmės yra draudžiama skatinti vartotojus palikti teigiamus (palankius) atsiliepimus. Tačiau nesąžininga praktika neturėtų būti laikomi atvejai, jeigu dovana, nuolaida ar kitu būdu skatinamas išties prekę ar paslaugą pirkęs asmuo palikti atsiliepimą, neprašant jo palikti būtent teigiamą atsiliepimą (ir dovana ar kita paskata su tuo nesiejama). Tokiu atveju, elektroninės parduotuvės savininkas turi prisiimti riziką, kad, gavęs paskatinimą, klientas gali palikti ir neigiamą atsiliepimą, ir toks atsiliepimas negali būti šalinamas.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai vartotojų paliekami atsiliepimai yra iškraipomi, pavyzdžiui, neigiamus atsiliepimus rodant kaip paskutinius ar paryškinant teigiamus atsiliepimus. Tokie veiksmai taip pat yra pripažįstami nesąžiningais.
Taigi, draudžiama iškraipyti vartotojų atsiliepimus, juos „pirkti“ bei parduoti kitiems, neskelbti neigiamų atsiliepimų.
Kartais vartotojams pagal jų paieškos rezultatus, žinomus pomėgius ir kitą jų profilio informaciją gali būti pasiūloma individualizuota kaina. Pavyzdžiui, vartotojui, kuris kelis kartus peržiūrėjo konkrečią suknelę ar informacijos apie ją ieškojo ir kitose elektroninėse parduotuvėse, konkreti suknelė gali būti pasiūlyta su tik jam pritaikyta kaina.
Vartotojai sutartyje (ar elektroninės parduotuvės taisyklėse) privalo būti informuoti apie tai, kad jiems parduodamo produkto kaina buvo individualizuota taikant profilio informaciją (automatizuotą sprendimų priėmimą).
Svarbu, jog, norint sudarinėti konkretaus vartotojo profilį pagal jo pomėgius ir veiklą internete ar konkrečioje elektroninėje parduotuvėje, ir profilio informacijos pagrindu siūlyti konkrečias prekes/ paslaugas, reikia gauti vartotojo sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo profiliavimo tikslu. Kitu atveju bus pažeisti BDAR reikalavimai.
Mėgstama sakyti, jog po 2009 metų finansų krizės Lietuvių pirkimo įpročiai yra paremti akcijomis – perkama tik tada, kai prekei yra taikoma nuolaida. Prekybininkai kartais sukuria netikrus „išpardavimus“ – pakelia kainą ir pasiūlo atitinkamą nuolaidą, taip vartotojus skatindami pirkti. Nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvoje galioja ir Omnibus direktyvoje numatytos vartotojų informavimo apie nuolaidas nuostatos, kurios turi apriboti šią nesąžiningą verslo praktiką.
Pranešime apie prekės kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė kaina, kurią prekybininkas taikė iki kainos sumažinimo. Tai turėtų būti daroma tam tikrą laikotarpį prieš pradedant mažinti kainą. Šiuo atveju ankstesnė kaina reiškia žemiausią elektroninės parduotuvės taikytą kainą per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų iki kainos sumažinimo. Jei prekės kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Jeigu prekė buvo siūloma įsigyti mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis prekės siūlymo pirkėjams terminas. Atsižvelgiant į tam tikrų produktų specifiką, aptarti reikalavimai nėra taikomi greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams.
Svarbu, jog šis reguliavimas netaikomas bendro pobūdžio pranešimams apie nuolaidas, kai nenurodoma konkreti prekė ir jai taikoma nuolaida, pavyzdžiui, „Išpardavimas“, „Sezoninė nuolaida - 20 proc.“. Tačiau ankstesnė atskirų prekių, kurioms taikomas pranešimas, kaina turi būti nurodyta prekybos vietoje.
Už nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo pažeidimus baudos yra skaičiuojamos procentais. Baudos gali būti skiriamos iki 3 procentų nuo įmonės metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 000 Eur. Už pakartotinį pažeidimą tais pačiais kalendoriniais metais – iki 6 procentų, bet ne daugiau kaip 200 000 Eur.
Už pažeidimą, kuris yra plačiai paplitęs (pažeidžiami vartotojų bent 3 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse) arba ES mastu plačiai paplitusį pažeidimą (pažeidžiami arba gali būti pažeidžiami vartotojų kolektyviniai interesai bent dvi trečiąsias visų valstybių narių sudarančiose valstybėse narėse, kuriose gyvena bent du trečdaliai visų ES gyventojų) gali būti skiriama bauda iki 4 procentų įmonės metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.
Po BDAR įsigaliojimo Lietuvoje gaunamų skundų skaičius dėl gyventojų asmens duomenų apsaugos per kelerius metus išaugo du su puse karto. Tikėtina, kad vartotojų teisių apsaugos reguliavimo pakeitimai panašiai paveiks gyventojus. Taigi, elektroninėje erdvėje veikiančiam verslui verta suklusti ir peržiūrėti savo verslo praktiką vartotojų atžvilgiu.
Siekdama padėti įsivertinti, ar Jūsų veikla atitinka vartotojų teisių apsaugos reikalavimus, ir galbūt nustatyti taisytinus aspektus, advokatų kontora Glimstedt parengė kontrolinį sąrašą (angl. checklist). Pasitikrinkite!
Su kodu: Verskis15 (galioja iki 2023-12-31) suteikiama 15 proc. nuolaida visiems Glimstedt doko kategorijos „Internetinės svetainės dokumentai“ dokumentams.
Šį straipsnį parengė advokatų kontora Glimstedt. Ši informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Jeigu turite teisinių klausimų, rekomenduojame kreiptis individualios teisinės konsultacijos.
